Jis ..

          Laikrodžio rodyklė sustojo ..

          Ant stalo ataušo kava ..

          Vėjas už lango nurimo

          Namus apgaubė

                 tamsa

      NNiūrios senos kalbėjo

        Jų klausėsi žvakių liepsna

           Portretas

        virš lovos kabėjo

      Jo kampas papuoštas juosta

    Po kambarius girdėjosi juokas ..

    kažkur tylūs verksmai ..

    Mėnulis taip skaisčiai švietė

    Šešėlio

         nebuvo

     tenai ..

      Galiausiai teliko tik dūmai

      Sklandantys užmarštyn aidai

     Jo gultas

         papuoštas

     Vainikais

     Dabar jisai ilsisi taip ..

    Tik gaila jau akys

         nežydros ..

   Rankos sunertos kryžiu

   Jo kūnas šaltesnis už ledą

   Jis amžiams pavirs nebyliu ..

   Nemeskit į duobę lelijų

   Neberkite žemių juodų ..

   Į ten

       kur jį dabar

   lydit

   Nereikia jam Jūsų aukų ..

  Sunkus akmuo užstatytas

  Slegia karsto kampus ..

  Užrašas samanų užrašytas         

   Įamžino

      [NE]

  būties metus

  Laikas ištrynė žmogų

  Vėjas išsklaidė kalbas

   Atrodo ir niekas nerašė

         ..

   lapas skandino raides